Konferencija “Stipresni už tylą: vaikų teisės sporte” vyks kovo 13 d. Seime. Kviečiame dalyvauti.
2026-03-03
Sportas ir fizinis aktyvumas vaikams suteikia daug – stiprina sveikatą, ugdo pasitikėjimą savimi, padeda mokytis bendradarbiauti, siekti tikslų ir įveikti iššūkius. Tačiau siekis laimėti ar pasiekti aukštų rezultatų neturėtų nustelbti svarbiausio – vaiko savijautos, saugumo ir gerovės. Apie tai, kaip užtikrinti, kad sporto ir fizinio aktyvumo aplinka vaikams būtų saugi, pagarbi, grįsta vaiko poreikių supratimu ir padedanti jam visapusiškai augti, Lietuvos Respublikos Seime vykusioje konferencijoje „Stipresni už tylą: vaikų teisės sporte“ diskutavo įvairių sričių specialistai, sporto bendruomenės atstovai, vaiko teisių gynėjai bei politikos formuotojai.
Konferencijoje daug dėmesio skirta vaikų psichikos sveikatai, saugios sporto aplinkos standartams, trenerių ir kitų su vaikais dirbančių specialistų atsakomybei bei jų kompetencijų stiprinimui vaiko teisių apsaugos srityje. Sutarta, kad realūs pokyčiai įmanomi tik stiprinant sporto bendruomenės, valstybės institucijų, trenerių, tėvų ir pačių vaikų bendradarbiavimą.
Smurtui sporte – ne vieta
Pasak Vaiko teisių apsaugos kontrolierės Editos Žiobienės, suaugusiųjų atsakomybė – sudaryti vaikams sąlygas patirti pilnavertę vaikystę visose gyvenimo srityse, įskaitant sportą. Nors sporto aplinkoje dažnai daug dėmesio skiriama pergalėms ir rezultatams, ne mažiau svarbu nepamiršti ir to, kaip šioje aplinkoje jaučiasi pats vaikas.
„Rūpindamiesi vaikų gerove vis daugiau kalbame apie būtinybę skatinti vaikų fizinį aktyvumą ar jų dalyvavimą sporte, atsižvelgiant į šių veiklų svarbą vaiko fizinei, emocinei ir socialinei gerovei. Tačiau skatindami vaikus sportuoti pirmiausia turime užtikrinti, kad sporto aplinka būtų grindžiama pagarba ir saugi kiekvienam vaikui. Tiek profesionaliai sportuojantys, tiek fizinėse veiklose dalyvaujantys vaikai turi jaustis galintys drąsiai kalbėti apie savo patirtis, gebėti atpažinti smurtą ar kitą netinkamą elgesį ir žinoti, kur kreiptis pagalbos“, – sako E. Žiobienė.
Ji atkreipia dėmesį, kad vaikų saugumo standartai sporte turi būti aiškūs, veiksmingai įgyvendinami ir nuosekliai taikomi visose organizacijose. Tad didelė atsakomybė tenka sporto organizacijoms, centrams, būrelių vadovams ir treneriams.
„Svarbu, kad organizacijos turėtų aiškias taisykles, atsakingus procesus ir tinkamai parengtus specialistus, gebančius užtikrinti vaikams saugią aplinką. Tai apima tiek trenerių atranką, tiek jų kompetencijų stiprinimą vaiko teisių srityje, tiek bendradarbiavimą su sportuojančiais vaikais ir jų tėvais“, – priduria E. Žiobienė.
Vaikystė be skausmo – prioritetas
Konferencijos metu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė pristatė, su kokiais sunkumais vaikai susiduria tiek namuose, tiek už jų ribų. Ji supažindino su naujausia statistika, pristatė 2025 m. atlikto visuomenės nuomonės tyrimo rezultatus ir pabrėžė, kad vaikų saugumo klausimai aktualūs visose aplinkose – taip pat ir sporte.
„Vaiko teisių gynėjai kasdien sulaukia dešimčių pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus – 2025 m. jų gauta beveik 54 tūkst., tai yra vidutiniškai 148 pranešimai per parą, arba beveik kas 10 minučių. Tai rodo ne tik iššūkius, su kuriais susiduria vaikai, bet ir augantį visuomenės pastabumą bei ryžtą nelikti abejingiems, kai kyla įtarimų dėl vaiko saugumo ar gerovės. Ypač svarbu tai, kad patys vaikai vis dažniau išdrįsta pranešti apie patiriamą smurtą. Vaiko balsas yra vienas patikimiausių – apie 80 proc. tokių pranešimų pasitvirtina“, – sako I. Skuodienė.
Ji teigia, kad smurtas prieš vaikus Lietuvoje yra draudžiamas visais atvejais – tiek šeimoje, tiek mokyklose, tiek sporto veiklose. Net ir, atrodytų, nedidelės fizinės bausmės, tokios kaip pliaukštelėjimas ar ausies užsukimas, gali turėti neigiamą poveikį vaikui – tiek fiziškai, tiek emociškai – ir pažeisti jo teises. Pasak direktorės, nors visuomenės sąmoningumas auga, dalis žmonių vis dar linkę pateisinti fizines bausmes, todėl svarbu nuolat kalbėti apie pagarbų bendravimą su vaikais ir saugios aplinkos kūrimą.
Svarbu girdėti ir nebijoti kalbėti
Sportininkų atstovė Laura Montvilaitė pažymi, kad per kiek daugiau nei metus vykdomos veiklos sulaukta daugiau kaip 40 sportininkų kreipimųsi, kuriuose prašoma konsultacijų ar pagalbos aiškinantis susiklosčiusias situacijas. Pasak jos, maždaug pusė visų gautų skundų yra susiję būtent su nepilnamečiais sportininkais. Juose keliami įvairūs klausimai – nuo sportininkų atrankos kriterijų, galimybių atstovauti Lietuvai, finansinių aspektų iki patyčių, priekabiavimo ar kitokio netinkamo elgesio sporto aplinkoje.
L. Montvilaitė akcentuoja, kad labai svarbu kalbėti apie patiriamus sunkumus ir ginti savo pažeistas teises. Anot jos, tik atviras dialogas ir jautrumas šioms problemoms gali padėti laiku pastebėti kylančius iššūkius ir užkirsti kelią neigiamoms situacijoms ateityje.
„Vaikai sporte patiria daugybę skirtingų emocijų – džiaugsmą, jaudulį, pergalės akimirkas, tačiau kartais ir nusivylimą ar spaudimą. Todėl itin svarbu, kad jie žinotų: jei kažkas kelia nerimą ar kelia klausimų, apie tai galima kalbėti ir jie bus išgirsti. Svarbu gebėti įvardyti patiriamus sunkumus ir išdrįsti apie juos prabilti, net jei tai atrodo skaudu ar nepatogu. Sveika sporto bendruomenė nėra ta, kurioje problemų nekyla – tai bendruomenė, kuri turi ryžto jas atpažinti ir spręsti. Dėl to ypač svarbu kurti kultūrą, kurioje jaunieji sportininkai jaustųsi išgirsti, o jų nuomonė ir emocinė gerovė būtų vertinama taip pat rimtai kaip ir sportiniai pasiekimai“, – sako sportininkų atstovė.
Tekstas: organizatoriai.
Nuotrauka: Ūla Liškevičiūtė / LR Seimas.
