Sportininkų teisių ir pareigų užtikrinimo institutas – sportininkų atstovas (ombudsmenas) – įtvirtintas Lietuvos Respublikos Sporto įstatyme ir pradėjo veikti 2025 m. sausio mėnesį.
Sportininkų atstovo veikla grindžiama nešališkumo ir nepriklausomumo principais, o pateikiama informacija saugoma ir naudojama konfidencialiai.

Sportininkų atstovas prižiūri, kaip yra užtikrinamas sportininkų teisių ir pareigų, susijusių su olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančių nevyriausybinių organizacijų, sporto šakų federacijų, atliekamomis sportininkų rengimo ar jų dalyvavimo aukšto meistriškumo sporto varžybose, sporto pratybų, aukšto meistriškumo sporto treniruočių stovyklų organizavimo funkcijomis (išskyrus susijusių su nacionalinių antidopingo taisyklių įgyvendinimu), įgyvendinimas (LR Sporto įstatymo 11 str. 1 d.). 

Sportininkų atstovas konsultuoja dėl sportininkų teisių ir pareigų užtikrinimo, organizuoja mokymus sportininkams ir sporto organizacijoms, nagrinėja sportininkų prašymus bei skundus.

Europos sporto chartija numato, kad gerbiant sporto veikloje dalyvaujančių ir susijusių asmenų žmogaus teises, turi būti užtikrinamas teisių gynimas, saugojimas ir skatinimas, taip pat kovojama su piktnaudžiavimu sporte, siekiama lyčių lygybės, visiškos netolerancijos smurtui ir visų formų diskriminacijai. Europos sporto chartija taip pat numato, kad valstybėse turi būti skatinamos žmogaus teisių pažeidimų sporte prevencijos ir reagavimo į pažeidimus priemonės bei užtikrinama galimybė pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis.

2018 m. olimpiniame judėjime dalyvaujantys sportininkai priėmė Sportininkų teisių ir pareigų deklaraciją, kurioje pabrėžė šias pagrindines teises:

  • sportuoti ir rungtyniauti, nepatiriant diskriminacijos dėl rasės, odos spalvos, religijos, amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, neįgalumo, kalbos, politinių ir kitų pažiūrų, etninės ar socialinės kilmės, turtinės padėties, gimimo vietos ar kitų aplinkybių, kurių negalima pakeisti;
  • būti dalimi skaidrios, sąžiningos ir garbingos sporto aplinkos, siekiančios aktyviai kovoti prieš dopingo vartojimą ir manipuliavimą sporto varžybomis, užtikrinančios skaidrų teisėjavimą, atrankos ir kvalifikacinių kategorijų suteikimo procesus, taip pat tinkamus varžybų tvarkaraščius; laiku gauti aiškią bendrojo pobūdžio informaciją, susijusią su sportininku ir varžybomis;
  • dalyvauti su sportu susijusiuose mokymuose, taip pat dirbti arba mokytis, aktyviai treniruojantis ar dalyvaujant varžybose, jeigu sportininkas to nori ir tam yra galimybės;
  • gauti pajamų, susijusių su sportine karjera, vardu ar atvaizdu, tuo pat metu pripažįstant intelektinės nuosavybės ar kitas teises, renginių, sporto organizacijų ir Olimpinės chartijos taisykles;
  • reikalauti sąžiningo ir vienodo lyčių atstovavimo; naudotis psichinės ir fizinės sveikatos apsauga, įskaitant saugią varžybų ir treniravimosi aplinką ir apsaugą nuo diskriminacijos bei priekabiavimo; užtikrinti išrinktų sportininkų atstovavimą sporto organizacijose;
  • pranešti apie neetišką elgesį, nesibijant atsakomųjų veiksmų;
  • užtikrinti privatumą, įskaitant asmeninės informacijos apsaugą; užsitikrinti saviraiškos laisvę;
  • reikalauti teisingo teisinio proceso, įskaitant nepriklausomos ir nešališkos grupės vykdomą teisingą bylos nagrinėjimą per priimtiną laikotarpį, teisę prašyti viešojo svarstymo ir teisę į veiksmingą teisinę gynybą.

Deklaracijoje taip pat nurodomos pagrindinės sportininkų pareigos:

  • vadovautis olimpinėmis vertybėmis ir laikytis sąžiningumo principų sporte ir rungtyniauti garbingai, ypač vengiant dopingo bei manipuliavimo sporto varžybomis;
  • laikytis etikos kodeksų ir pranešti apie neetišką elgesį, įskaitant dopingo vartojimą ir manipuliavimą sporto varžybomis, diskriminaciją, piktnaudžiavimus ir priekabiavimą;
  • laikytis nacionalinių įstatymų, taip pat kvalifikacinių kategorijų suteikimo, varžybų rengimo, atsakingų sporto organizacijų ir Olimpinės chartijos taisyklių;
  • gerbti kitų sportininkų, jų palydovų, savanorių ir visų kitų su sporto susijusių asmenų teises ir gerovę, jų nediskriminuoti, susilaikyti nuo politinių demonstracijų per varžybas ir ceremonijas;
  • gerbti olimpinio judėjimo solidarumo principą, skatinantį sportininkų ir olimpinio judėjimo narių savitarpio pagalbą ir paramą;
  • būti pavyzdžiu, įskaitant sąžiningumo sporte skatinimą;
  • žinoti savo pareigas ir jas vykdyti;
  • prireikus dalyvauti bylų nagrinėjimuose ir sąžiningai liudyti;
  • dalyvauti ir balsuoti sportininkų atstovų rinkimuose.

Nuo 2025 m. sausio 27 d. sportininkų atstovės pareigas eina Laura Montvilaitė, konkurso būdu paskirta ketverių metų kadencijai.

Laura Montvilaitė Vilniaus universitete yra įgijusi teisės magistro kvalifikacinį laipsnį, turi teisininkės darbo patirties komercinės, darbo ir sporto teisės srityse, yra sukaupusi daugiau nei dešimties metų vadovaujamo darbo bei įvairių sporto projektų rengimo ir įgyvendinimo patirtį.

"Tikiuosi, kad, atliekant šį darbą, pavyks įgyvendinti realų pokytį sportininkų teisių ir pareigų užtikrinimo srityje. Tikiuosi, kad sportininkai jausis geriau, o sporto organizacijos veiks sklandžiai ir todėl visa Lietuvos sporto bendruomenė turės dar daugiau progų džiaugtis gražiausiais ir sėkmingiausiais sporto momentais," - sako sportininkų atstovė L. Montvilaitė.