Gerojo valdymo principų diegimas: Lietuvos sporto organizacijų progresas

Sportininkų atstovė Laura Montvilaitė dalyvavo Nacionalinės sporto agentūros Kompetencijų centro rengtuose susitikimuose su Lietuvos sporto šakų federacijomis, kuriuose buvo aptariama gerojo valdymo principų diegimo situacija. Per susitikimus kartu su mentoriais buvo nagrinėjama geroji sporto organizacijų praktika, kylantys iššūkiai ir ieškoma sprendimų, kaip užtikrinti gerojo valdymo principų įgyvendinimo sėkmę.

Susitikimai – dalis Nacionalinės sporto agentūros kartu su partneriais įgyvendinamo „Erasmus+“ projekto „ACTION+“, kuriuo siekiama stiprinti gerojo valdymo principų taikymą nacionalinėse sporto organizacijose Europoje. Projekte besidarbuojantys 2 šalies mentoriai – Laura Šaučikovaitė-Astrauskienė ir Aleksandr Rybakov – jau kurį laiką gilinasi į gerojo valdymo principų diegimą valstybės finansavimą gaunančiose šalies sporto šakų federacijose ir susitikimuose pasidalijo savo įžvalgomis. Sporto šakų federacijų atstovai pripažįsta, kad gerojo valdymo principų diegimas kelia iššūkių, bet tik taip galima siekti efektyvesnės ir skaidresnės sporto organizacijos veiklos.

Susitikimuose dalyvavusi sportininkų atstovė Laura Montvilaitė pripažįsta, kad savo kasdienėje veikloje susiduria su netinkamais gerojo valdymo principų diegimo pavydžiais, todėl labai svarbu, kad šalies sporto šakų federacijos dalintųsi gerąja patirtimi ir mokytųsi viena iš kitos.

„Gerai, kad gerojo valdymo principai yra diegiami ir, kai sporto organizacija pajunta šių principų naudą, tai palengvina pačios federacijos veiklą, administracijos darbą ir pagerina sportininkų esamą situaciją. Svarbiausia, kad federacija pajustų ir įsitikintų, kad gerojo valdymo principų diegimas veikia. Per šiuos susitikimus pamačiau, kad federacijos gilinasi į šią temą ir nori tobulėti. Smagu ir už šių federacijų sportininkus, nes tokiose organizacijose visi procesai bus aiškūs ir vyks tvarkingai,“ – kalbėjo L. Montvilaitė.

„Federacijoje dirbu penkti metai ir, mano nuomone, visą šį laiką laikomės šių principų. Dirbame dėl sporto, sportininkų, jų pasiekimų. Visa informacija mūsų federacijoje yra vieša – dokumentai, posėdžių protokolai, atrankos kriterijai, sportininkų sąrašai. Gerojo valdymo principų diegimas labai svarbus, nes tai užtikrina skaidrią ir sąžiningą sporto aplinką,“ – sako asociacijos „LTU Aquatics“ projektų vadovė Ramunė Vaitukaitytė.

Kitas projekto „ACTION+“ etapas – Europos gerojo valdymo sporte kodekso diegimas 2–3 šalies sporto organizacijose. Vėliau bus parengtas skaitmeninis vadovas ir programos įgyvendinimo ataskaita. Joje bus pateikti ir gerojo valdymo informacijos šaltiniai bei gerosios valstybių patirtys, kurios galėtų padėti sporto organizacijoms toliau tobulinti savo veiklos modelius. Spalį kiekvienoje projekto partnerio šalyje numatomi nacionaliniai renginiai, siekiant aptarti Europos gerojo valdymo sporte kodekso įgyvendinimo situaciją ir tolesnius veiksmus.

Daugiau informacijos apie projektą: https://action.govsport.eu/.

Tekstas ir nuotrauka: Nacionalinė sporto agentūra