Saugi aplinka sporte – misija įmanoma: Vilniuje vyko tarptautiniai mokymai

Vilniuje 2025 m. lapkričio 26 d. vykusiuose tarptautiniuose mokymuose dalyvavo sportininkų atstovė Laura Montvilaitė. Dalinamės vieno iš renginio organizatorių – Lietuvos tautinio olimpinio komiteto – parengti tekstu apie saugios aplinkos sporte svarbą bei aktualijas.

Ką daryti, kad sportuojantys vaikai nepatirtų patyčių, trenerių spaudimo per kraują siekti rezultato, mesti svorį, kol tai pakenkia sveikatai, paaugliai ir suaugusieji – seksualinio priekabiavimo ir psichologinio smurto? Apie tai kalbėta Lietuvos tautinio komiteto (LTOK) rengtame tarptautiniame seminare, skirtame saugiai aplinkai sporte. Ypač daug dėmesio pranešėjai skyrė vaikų saugumui. „Juk jie – tas pamatas, iš kurio išaugs būsimi olimpiečiai ir žvaigždės”, – paaiškino LTOK Olimpinio sporto direktorė Agnė Vanagienė.

„Džiaugiuosi, kad vis daugiau dėmesio nacionaliniai olimpiniai komitetai skiria saugios aplinkos sporte temai, kartu skatindami tinkamas sąlygas sportuojantiems vaikams. Taip kuriame džiaugsmingą atmosferą jiems sportuojant, taip galime tikėtis ir šviesesnės ateities”, – seminaro dalyvius pasveikino LTOK generalinis direktorius Einius Petkus. Lektorių pranešimų klausė sporto šakų federacijų, savivaldybių sporto padalinių ir sporto mokyklų atstovai.

„Kadangi tai yra „Erasmus+” finansuojamas projektas, visi pranešėjai – iš šalių jo partnerių. Tai – nacionalinių olimpinių komitetų ir įvairių universitetų atstovai iš Lenkijos, Kroatijos, Rumunijos, Lenkijos ir kitų. Kiekvienas ekspertas turi skirtingą patirtį, veiklos sritį, bet visus juos vienija ši tema ir projektas.“, – pasakojo A. Vanagienė.

Renginyje Lietuvos situaciją pristačiusi sportininkų atstovė Laura Montvilaitė teigė, kad maždaug pusė iš visų pasiekiančių pranešimų dėl galimų atletų teisių pažeidimų yra susiję su  nepilnamečiais sportininkais, todėl ji pabrėžė šios temos aktualumą. „Žinoma, kad jauni sportininkai yra labiau pažeidžiami, jiems sudėtingiau atskirti netinkamą kitų žmonių elgesį nuo tinkamo. Nors noriu akcentuoti, kad mes Lietuvoje jau esame labai daug nuveikę tiek vaiko teisių apsaugos apskritai, tiek konkrečiai vaiko teisių apsaugos sporte srityse, tačiau mūsų šalyje kartais vis dar toleruojamas požiūris, jog tik didelės įtampos sąlygomis galima pasiekti gerus rezultatus, o rezultatų siekis neretai tampa pagrindiniu tikslu. Norėtųsi pabrėžti, kad dažniausiai vaikai sportuoti pradeda vedini visai kitų ketinimų, todėl visa su sportu susijusi bendruomenė turėtų į tai atsižvelgti“, – kalbėjo L. Montvilaitė.

Sportininkų atstovė sakė, kad Vilniuje vykusiame renginyje buvo svarbu išgirsti kitų šalių specialistų įžvalgas: „Europoje mes daug kuo panašūs, bet kartu mūsų patirtys yra skirtingos. Todėl labai džiaugiuosi, išgirdusi, kaip šios srities iššūkiai sprendžiami kitur ir užmezgusi naujus tarptautinius kontaktus.“

Viešnia iš Slovėnijos klinikinė psichologė, Europos olimpinių komitetų asociacijoas (EOC) Etikos komisijos narė Maja Smrdu pabrėžė, kad svarbus holistinis požiūris į kiekvieną atletą – privalu gerbti ir saugoti ne tik fizinį kūną, bet ir suteikti emocinę, psichologinę, socialinę gerovę. „Prevencija yra svarbiau nei reakcija į jau padarytą skriaudą. Treneriai, aptarnaujantis personalas, tėvai, sporto organizacijos privalo atsakyti už sportininkų saugumą ir orumą“, – kalbėjo ji. Pagal atliktus tyrimus, net 67 procentai Slovėnijos sportininkų prisipažino kažkuriame gyvenimo etape patyrę neteisybę, pažeminimą ar net smurtą. „Kaip šiuos dalykus atpažinti, turime mokyti trenerius, renginiuose dirbančius savanorius, pačius sportininkus“, – sakė M. Smrdu. Spaudimą ar emocinį diskomfortą patiriantiems bet kurio amžiaus sportininkams prasideda valgymo sutrikimai, kyla baimė eiti į treniruotes, nuo chroniško streso padažnėja traumų tikimybė.

Lenkijos Liublino universiteto docentas, rektoriaus atstovas studentų-sportininkų reikalams Pawełas Sadowskis pasakojo, jog jo šalyje saugios aplinkos sporte problema ypač aktuali mažuose miesteliuose, kur sporto treneriai kartais laikomi savotiškais mentoriais, jiems daug kas atleidžiama. „Sporto būreliai turėtų būti saugi erdvė vaikams, bet ten jie neretai patiria priekabiavimą ir žeminimą nuo vienas kito gnaibymo, stumdymo iki gandų skleidimo, seksualinių užuominų, žodinio smurto“, – kalbėjo lektorius. Kaip to išvengti? Edukuoti trenerius, tėvus, o sportuojantį jaunimą skatinti netylėti, spręsti problemas čia ir dabar. „Kitaip kažkada skriaustas vaikas užaugęs skriaus kitus, nes matė, kad tai nebaudžiama“, – kalbėjo jis.

EOC biuro prie Europos Sąjungos finansų vadovė Carlotta Giussani dalyviams nuotoliniu būdu pristatė projektą „Safe Harbour“ – „Saugus uostas“, kuriam ji ir vadovauja. LTOK yra vienas jo partnerių. Dvidešimt nacionalinių olimpinių komitetų ir dvi tarptautines sporto federacijas vienijantis „Saugus uostas“ vienaip ar kitaip nukentėjusiems sportininkams tokiu taps netrukus. Jau 2027-aisiais atsiras speciali platforma, kur jie galės susisiekti su atsakingais pareigūnais, pateikti jiems savo istorijas. „Niekas nesijaus vienišas su bloga patirtimi“, – sakė ji. Šiuo metu nacionaliniai olimpiniai komitetai dirba, pritaikydami „Saugaus uosto“, kurį finansuoja „Erasmus+“ ir ES, siūlomas pagalbos sportininkams formas savo šalims pagal jų įstatyminę bazę.

Tekstas: Dalia Musteikytė, “Olimpinė panorama” / www.LTOK.lt

Nuotrauka: Elvis Žaldaris / LTOK