Sportininkų socialinė apsauga Europoje

Š. m. balandžio 25 d. Kroatijos sostinėje Zagrebe vyko konferencija “Sportininkų socialinė apsauga Europoje: nuo nacionalinės praktikos iki Europos koordinavimo”. Konferencijoje dalyvavusi sportininkų atstovė Laura Montvilaitė teigia, kad Lietuvoje taikomas sportininkų socialinės apsaugos reguliavimas daugeliu aspektų panašus į kitų Europos šalių.

“Iš vienos pusės socialinės apsaugos sportininkų atžvilgiu reglamentavimas Lietuvoje panašus į kitų Europos šalių, tačiau greičiau – į Rytų Europos valstybių. Nenuostabu, nes einame tuo pačiu keliu. Iš kitos pusės – kai kurios Europos valstybės galėtų tapti mums siektinu pavyzdžiu, nes Prancūzijos, Austrijos atletai socialine prasme jaučiasi saugesni,” – kalbėjo L. Montvilaitė. Ji pridūrė, kad šiuo metu tarp Lietuvos sportininkų daugiausiai socialinių garantijų suteikiama aukščiausio lygio sportininkams, gaunantiems valstybės stipendijas, o tokiais rezultatais kol kas negalintys pasidžiaugti atletai neturėtų pamiršti pasidomėti savo padėtimi ligos, nelaimingų atsitikimų ar kitų rizikų atvejais.

Konferencijos metu Vokietijos Kelno universiteto tyrėjai pristatė dvejus metus septyniose Europos valstybėse vykdytą projektą, kuris siekė įvertinti sportininkų soacialinės apsaugos aspektus, tyrimo rezultatus, išvadas ir rekomendacijas. Konferencijos diskusijose dalyvavę skirtingų Europos šalių sportininkai, jų asociacijų atstovai ne tik dalijosi savo patirtimi, bet ir ja remdamiesi teikė rekomendacijas, pasiūlymus, vertino socialinės apsaugos klausimus Europos sporto modelio kontekste.

“Kviesdami skirtingų valstybių atstovus ir pristatydami jiems mūsų vykdytą tyrimą, tikimės ir suteikti praktinės naudos žmonėms, kurie rūpinasi sportininkų gerove savo šalyse, bet taip pat tikėjomės išgirsti ir apie iššūkius, su kuriais yra susiduriama. Tema tikrai nėra išsemta. Nors pagrindiniai konferencijos pranešimai, kuriuos skaitė Kroatijos olimpietė ir paralimpietė Sandra Paovič bei FIFPRO Europos atstovė Erica Puppo buvo ir įkvepiantys, ir verčiantys susimąstyti, kiek daug dar reikia nuveikti, man asmeniškai dar daugiau iššūkių atvėrė diskusijos su Kroatijos, Vokietijos, Serbijos, Austrijos, Lenkijos, Lietuvos, Slovėnijos, Italijos, Jungtinės Karalystės ir Jungtinių Amerikos Valstijų sportininkais bei pareigūnais,” – konferencijos aktualumą pabrėžė vienas jos organizatorių prof. dr. Jurgen Mittag iš Kelno universiteto.

Iš konferencijos grįžusi Lietuvos sportininkų atstovė Laura Montvilaitė pabrėžė, kad užsienio šalių dėmesio susilaukė ir neseniai Lietuvoje įkurtas sportininkų atsovo institutas: “Kai kurios šalys jau yra įkurusios panašius atstovus ar įstaigas, tačiau nemažai ir svarstančių tą padaryti, todėl daugeliui buvo įdomi Lietuvos patirtis – koks yra teisininis instituo reglamentavimas, su kokiais iššūkiais ir pagrindinėmis problemomis susiduriame kasdieninėje praktinėje veikloje.”